Savo vietos tarp žmonių ieškojimas
L. Lowry „Siuntėjas“ – apie nepriekaištingą, bet nespalvotą gyvenimą
Pamokos uždavinys
Pildyti lentelę iš pamokoje išgirstos ir atrinktos informacijos
Sąvokos: ...l
| Apie autorę | Apie kūrinį | Apie ištrauką |
|---|---|---|
Ateities žmonija gyvens kitaip nei mes.
- Žmonės skirstomi į grupes pagal charakterį (“Divergentė“)
- skirstomi į visuomenes pagal teritoriją (“Bado žaidynės“),
- visiškas žmogaus kontroliavimas (“Parinktieji“),
- ginimasis nuo kitų padarų (“Enderio žaidynės“)
- mokslininkų eksperimentai (“Bėgikas labirintu“).
Distopija… šis žanras šiuo metu yra vienas iš populiariausių žanrų tarp jaunimo romanų, o pagal jas dabar kuriami filmai kaip, pavyzdžiui “Bado žaidynės“, “Divergentė“, “Siuntėjas“ ir daugybė kitų. Tačiau, kas yra toji distopija?
Utopija
Thomas More parašė knygą pavadinimu “Utopia“, kurioje pasakojama apie visuomenę, kuri gyvena vienoje iš salų Atlanto vandenyne. Šioji visuomenė yra… tobula. Taigi, žodis utopia ir reiškia – tobula visuomenė. Dabar šis žodis daugiau vartojimas norint įvardinti mėginimą sukurti tobulą visuomenę, kurioje visi būtų laimingi, gyventų darnoje, nėra jokių karų ir t.t.
Distopija
Distopija – tai ateities pasaulis, kurį valdo tam tikra valdžia. Šioji stengiasi, kad pasaulis būtų tvarkingas bet kokia kaina. Tai tikrų tikriausia priespauda.
Rašytoja
Louesa Lauri ( Lois Lowry), g.1937 m. Honolulu mieste, JAV Havajuose) – vaikų ir paauglių rašytoja. Parašė daugiau nei 30 kūrinių, iš jų žymiausi – „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir „Siuntėjas“
L. Lauri pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, o 2000 m. buvo nominuota H.K.Anderseno medaliui.
Biografija
Dėl tėčio profesijos (jis buvo karo gydytojas stomatologas) šeimai teko kas keleri metai keisti gyvenamąją vietą, nemažai keliauti: iš Havajų persikėlė į Niujorką, iš ten – į Pensilvanijos valstiją, dar vėliau – į Tokiją Japonijoje, vėl grįžo į Ameriką…
Lois buvo vidurinis šeimos vaikas, ir dėl to jai, kaip vėliau sakė pati, pasisekė: kol vyresnė sesė mokėsi iš mamos šeimininkauti, o jaunesnis brolis nesitraukė nuo tėčio, Lois galėjo būti, kur labiausiai ir norėjo, – pati su savimi. Dabar rašytoja savo vaikystę apibūdina taip: „Buvau atsiskyręs vaikas, gyvenantis knygų ir lakios fantazijos pasaulyje“
Biografija
Tačiau vaikystė truko neilgai. Būdama devyniolikos, Lois ištekėjo už karinių jūrų pajėgų karininko. Kalifornija, Konektikutas (ten gimė dukra), Florida (ten gimė dukra ir sūnus), Pietų Karolina... Vėl kelionės, šeima, tik dabar jau pačiai tenka atsakomybės našta.
O tai devyniolikmetei, kuri net neturėjo supratimo, kaip kepti mėsą, išrašyti čekį ar naudotis viešąja skalbykla, nebuvo lengva. Galų gale ilgėliau apsistota Kembridže, Masačusetso valstijoje, kur į atsargą išėjęs vyras įstojo į Harvardo teisės mokyklą. Tuo metu gimė dar viena dukra ir sūnus.
Biografija
Tuo pat metu pradėjo ir profesionalios rašytojos karjerą. Išsipildė sena vaikystės svajonė – svajonė dar iš tų laikų, kai į užrašų knygeles nesustodama pylė savo pačios istorijas ir eilėraščius... L. Lowry santuoka nutrūko 1977 m. Tada ji apsigyveno dar 1768 m. statytoje sodyboje, kalvos viršūnėje.
Čia rašytoja galėjo atsidėti sodininkystei, draugams, skaitymui. Ir rašymui.
Kūryba
1977 m. išėjo ir pirmoji knyga – "Vasara mirti "(Summer to die). Dabar jos knygų – apie trisdešimt. L. Lowry rašo vaikams ir paaugliams, yra sukūrusi tris knygų serijas: apie mergaitę Anastaziją Krupnik (9 knygos), jos jaunėlį brolį Semą (4 knygos) ir apie Teitų šeimą (3 knygos).
Į minėtus ciklus neįeina 13 atskirų knygų, tarp jų – ir romanas "Siuntėjas", už kurį autorė 1994 m. pelnė antrąjį prestižinį Newbery’o medalį (pirmasis įteiktas dar 1990 m.).
Tai knyga apie tobulai sutvarkytą ateities visuomenę, kurioje žmonės gyvena iš anksto suplanuotą gyvenimą: šeimą pakeičia „šeimos darinys“, mirtį – „pašalinimas“, namus – „būstas“ ir t. t. Šioje visuomenėje niekas neskaito knygų (išskyrus enciklopedijas ir žinynus), neieško savo individualybės. Visuomenės nariai neturi jokių žinių apie praeitį, senąsias tradicijas ir net tokius dalykus kaip spalvos.
Romanas pasakoja apie Joną, dvylikametį vaiką, kuris gyvena tobulai sutvarkytame ateities pasaulyje. Deja, tas "tobulai" – labai dviprasmiška sąvoka. Jonas sunkiai suvokia, kiek daug tokia bendruomenė yra netekusi. Kiekvienam paskiriamas toks darbas, koks atrodo, kad jam turi tikti. Kiekvienas gauna sau į porą tokį žmogų, kuris kitiems atrodo jam tinkamas. Tokiame pasaulyje nėra sąvokų "gimimas" ir "mirtis" – poros gauna po vaiką, o kartais ir po antrą – jei atrodo tinkamos. "Nusenę" ir "nebenaudingi" žmonės užmigdomi be jokių ceremonijų. Bendruomenės gyventojai paversti tikrais zombiais, geriančiais jausmus slopinančius vaistus, nematančius spalvų ir nejaučiančius skausmo. Visi jie vienodi. Visi, išskyrus vieną.
Jis – Siuntėjas. Jis vienintelis, kuris žino, kas yra skausmas, koks buvo pasaulis prieš tobuląją bendruomenę, jis skiria spalvas ir mato vaivorykštę, supranta, ką reiškia jausti ir netekti.
Jonas išrenkamas naujuoju Siuntėju, ir po truputį perima prisiminimus, kurie kelia liūdesį ir džiaugsmą, virpulį širdyje ir skausmą – anksčiau nepažintus dalykus.
Jis pradėda maištą prieš taisykles.
– Kodėl jūs ir aš turime saugoti tokius prisiminimus?
– Jie suteikia mums išminties, – atsakė Siuntėjas.
Teksto suvokimo užduotis
– Kodėl negali kiekvienas to matyti? Kodėl spalvos išnyko?
Siuntėjas gūžtelėjo pečiais.
– Taip nusprendė mūsų žmonės – jie nusprendė siekti Vienodumo. Jau labai seniai, kai manęs dar nebuvo ir kai ankstesnio Saugotojo dar nebuvo, – seniai seniai. Mes atsisakėme spalvų, kai atsisakėme saulės šviesos ir panaikinome skirtumus. – Jis susimąstė. – Mes išmokome valdyti daugybę dalykų. Bet daugybės dalykų turėjome netekti.
– Neturėjo to būti! – tūžmingai šūktelėjo Jonas.
Siuntėją labai nustebino toks karštas Jono įsitikinimas. Jis kreivai šyptelėjo.
– Tu labai greitai priėjai šią išvadą, – pasakė jis. –Man prireikė daugybės metų. Gal tu ir išminties įgysi daug greičiau negu aš. <...>
Ėjo dienos, savaitės. Jonas per atminties pamokas išmoko spalvų pavadinimus ir dabar pradėjo visas jas matyti ir įprastame gyvenime (nors jis žinojo, kad jo gyvenimas nebėra įprastas ir niekada nebebus). Tačiau matydavo tik trumpai. <...> Štai iš dirbamų laukų už bendruomenės ribų atveža sunkvežimį šviesiai oranžinių moliūgų – akys vos spėja sučiupti jų šviesų blizgesį, ir vėl viskas išnyksta, moliūgai pasidaro bespalviai ir nebegražūs.
1. Kas jaudina Joną? Kokios svarbios vertybės jis pasigedo? Atsakykite apibendrintai, savais žodžiais. (2)
1. Jonas jaudinasi, jis nerimsta dėl to, kad jam pasaulis atsiveria naujai, jis ima matyti spalvas, bet jis žino, kad kiti to nemato.
Jam nejauku, kad iš kitų atimta galimybė pažinti.
Jis pasigedo galimybės rinktis, pasirinkimo laisvės. Viskas buvo nuspręsta už jį ir už kitus.
2. Kaip Siuntėjas žiūri į Jonui rūpimas problemas? Atsakykite apibendrintai, savo mintis paremkite citatomis. (2)
2. Siuntėjas stebisi Jono jausminga reakcija.
Jis ramiai priima bendruomenės sprendimus („gūžtelėjo pečiais“), sprendimai priimti seniai, bet jis nieko, kas jam neskirta, nedarė.
Jono jausmingumą jis vertina skeptiškai („kreivai šyptelėjo“).
3. Koks Siuntėjo požiūris į bendruomenės sprendimus?
Atsakykite savais žodžiais, savo mintis paremkite citata. (2)
3. Siuntėjo požiūris į bendruomenės sprendimus yra neutralus.
Jis nevertina tų sprendimų, priima viską kaip savaime suprantamą dalyką:
„Mes išmokome valdyti daugybę dalykų. Bet daugybės dalykų turėjome netekti.“
4. Kodėl vyko atminties pamokos?
Atsakykite remdamiesi kūrinio ištrauka arba visu tekstu. (2)
4. Bendruomenė žinojo, kad daug ko yra atsisakiusi, bet norėjo turėti informacijos apie tai, kas prarasta,
todėl atmintį apie praeitį saugojo Siuntėjas.
Jonas per skirstymą tapo Siuntėju, turėjo mokytis, sužinoti viską, ką žino Siuntėjas, bet ko nežino visi kiti bendruomenės nariai.
5. Kodėl Jonui realiame gyvenime spalvas pavykdavo matyti trumpai? Paaiškinkite savais žodžiais. (1)
5. Jonas spalvas mato trumpai, nes nėra perėmęs visos Siuntėjo patirties, nes bendruomenė jau seniai siekė suvienodinimo, o suvienodėjimą pakeisti
išskirtinumu sunku, nes išėjęs iš Siuntėjo pamokų, jis patenka į įprastą aplinką ir jam sudėtinga toje aplinkoje matyti pokyčius.
6. Palyginkite dviejų kartų veikėjus – Siuntėją ir Joną.
Siuntėjas – ramus, kartais abejingas, stebisi Jono aktyvumu, pasiekimais, pats permainų nedaro, bet jas sieja su Jonu.
Jonas – energingas, jausmingas, siekiantis
sužinoti, pažinti, geidžiantis permainų.
Liudvika Pociūnienė
„Pasirinkimo laisvė?“
Tekstų palyginimas
1. Su kuo ir kodėl straipsnio autorė sieja pasirinkimo laisvę? Atsakykite savais žodžiais, remdamiesi gyvenimo patirtimi, sukauptomis žiniomis. (2)
1. Autorė pasirinkimo laisvę, tos laisvės ribas sieja su žmogaus vertybių sistema.
Tai ji akcentuoja todėl, kad vertybių sistema žmogui yra svarbiausia.
Jei asmuo neturi vertybių sistemos, jei renkasi ne prasmę turinčias vertybes, o tenkina užgaidas, ambicijas ar pan., jis susipainioja, daro klaidų, renkasi ne gėrį, o blogį.
2. Kas, straipsnio autorės nuomone, lemia žmogaus pasirinkimo laisvę? Atsakykite savais žodžiais, argumentuokite cituodami.(2)
Žmogaus pasirinkimo laisvę lemia ne įstatymai, o žmogaus branda, požiūris į vertybes, lemia auklėjimas:
„Pasirinkimo laisvė gali būti įtvirtinta šimtais įstatymų – ir kas iš to, jei pilietis nepajėgus ja pasinaudoti dėl menkos patirties, riboto išsilavinimo ar negebėjimo
išsirinkti tai, kas iš tiesų turi prasmę?“
3. Kodėl straipsnio autorė pateikia pavyzdį apie vaikų maitinimą? Atsakykite savais žodžiais. (1)
3. Autorė nori, kad sudėtingą temą apie pasirinkimimo laisvės ribas suprastų visi, ji pateikia visiems skaitytojams suprantamą
pavyzdį, įrodantį, kad žmogų reikia mokyti rinktis.
Bendrieji klausimai
1. Kuo skiriasi Jono situacija nuo vaikų, kuriems tėvai duoda sveiką maistą vietoj pageidaujamo nesveiko? Atsakykite savais žodžiais.
Jono situacija – ...........................................................................
Vaikų situacija – ...........................................................................
(2 taškai)
Jono situacija.
Jis negali rinktis, jam atsiveria pasaulio paslaptys tik todėl, kad jis tapo Siuntėjo mokiniu. Visais kitais bendruomenės nariais manipuliuojama.
Vaikų situacija.
Jais tėvai manipuliuoja, bet siekia gerų tikslų, nori, kad vaikai augtų sveiki, sveikai maitintųsi, išmoktų rinktis.
2. Aptarkite skaitytų tekstų stilių. Įvardinkite ir argumentuokite.
1 teksto stilius ....................................., nes...............................
2 teksto stilius....................................., nes .................................
(4 taškai)
1 teksto stilius – meninis, nes rašoma įtaigiai, vaizdingai, emocingai (tūžmingai
šūktelėjo ir kt.), siekiama estetinio poveikio.
2 teksto stilius – publicistinis, nes straipsnio tema aktuali visiems, pateikiamas nesudėtingas pavyzdys, siekiama informuoti, daryti įtaką, paveikti skaitytoją, kad sąmoningai formuotų savo vertybes ir atsakingai galvotų apie pasirinkimo laisvės ribas.