PATYČIOS DARŽELYJE.


Kaip atpažinti ir kaip spręsti?

Kauno l.-d. Šnekutis

Psichologė Julita Nikoraitė

Kas yra patyčios?

Patyčios - tai tyčinis ir pasikartojantis elgesys, kuriuo sąmoningai siekiama pažeminti arba įskaudinti kitą fiziškai ar emociškai silpnesnį asmenį

Galimos patyčių formos darželyje

Fizinės patyčios

Kito mušimas, spardymas, daiktų gadinimas bei kiti tyčiniai ir skaudinantys fiziniai veiksmai.

Žodinės patyčios

  Prasivardžiavimas, žeminantys ir skaudinantys žodžiai, nemalonios replikos ir kt.

Socialinės patyčios

  Apkalbos, atstūmimas, ignoravimas, gandų skleidimas ir kt.

Dėl ko kyla patyčios?

  • Socialinių įgūdžių stokos (pvz.: vaikui trūksta empatijos - gebėjimo įsijausti į kitą);
  • Emocinių priežasčių (pvz.: vaikas savo nepasitenkinimą ar pyktį nukreipia į kitus);
  • Nepasitikėjimo savimi (noras jaustis stipresniu, pranašesniu);
  • Žinių stokos (pvz.: vaiko nemoko, kad taip elgtis yra netinkama);
  • Vaikas turi klaidingą įsitikinimą, kad žeminančiu elgesiu pranoks kitus (bus populiaresnis);
  • Kitos priežastys (kiekvienas patyčių atvejis yra individualus).
  • Jaunesniame amžiuje patyčios dažniau būna fizinės, tad yra lengviau pastebimos.
  • Vaikams augant (gerėjant jų kalbiniams ir pažintiniams gebėjimams), patyčios įgauna sudėtingesnes ir sunkiau pastebimas formas (pvz.: atstūmimas, gandų skleidimas).

Kokios gali būti patiriamų patyčių pasekmės?

Pasikeitęs vaiko elgesys ir emocijos (vengimas įsitraukti į bendrą veiklą su kitais vaikais, užsisklendimas, nenoras eiti į darželį, padidėjęs nerimastingumas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ar kt.).

Atsiradę mokymosi sunkumai (pvz.: suprastėję pasiekimai, sunkumai susikaupti, motyvacijos stoka ir kt.).                                                           

Psichosomatiniai nusiskundimai (pvz.: pykinimas, galvos, pilvo skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai, kai tam nėra fiziologinių priežasčių).

Kaip reaguoti, kai vaikas tyčiojasi iš kito(ų)?

1. Pastebėję patyčias, iš karto jas stabdykite. Kalbėkite konkrečiai, ramiai bei užtikrintai

(pvz.: „Toks elgesys yra netinkamas, prašau sustoti“).

2. Pasikalbėkite su vaiku apie jo elgesį (be moralo, kaltinimo ar vertinimo):

  • Pasikvieskite vaiką į nuošalesnę vietą;

  • Jei reikia, skirkite šiek tiek laiko nusiraminimui (pokalbis nepavyks, jei vaikas ar jūs patys būsite nusiteikę priešiškai);

  • Paaiškinkinkite, kodėl toks vaiko elgesys yra netinkamas;

  • Paklauskite, kas vaiką paskatino šitaip elgtis, galbūt kartu rasite sprendimų, kad toks elgesys daugiau nepasikartotų;

  • Parodykite dėmesį vaiko jausmams. Neretai už patyčių slepiasi pyktis, nuoskaudos, baimė, nesaugumas ar panašūs jausmai. Padėkite vaikui juos suprasti bei rasti kitų  būdų su jais tvarkytis;

  • Atkreipkite vaiko dėmesį į nuskriaustojo jausmus (pvz.: Kitam vaikui skaudu girdėti tokius tavo žodžius...").

3. Nubrėžkite leistino elgesio ribas (pvz.: aptarkite, kaip reaguosite tuo atveju, jei

vaiko elgesys pasikartotų).

Kaip kalbėti su nuskriaustuoju?

1. Užduokite atvirus klausimus (kas nutiko? kur? kada?, kaip?). Pokalbį veskite palengva, atsižvelgdami į vaiko būseną, „neužversdamijo visais klausimais iš karto.

2. Leiskite vaikui išsikalbėti, tačiau nespauskite atvirauti, jei šis nėra tam pasiruošęs. Galite vaiką pastiprinti: Savo žodžiais papasakok man, kas atsitiko. Tai man padės geriau tave suprasti ir tau padėti.

3. Kalbėkite ramiai, valdydami savo emocijas ir reakcijas (vaikui ir taip yra sunku, tad jis neturėtų "atlaikyti" ir jūsų emocijų).

4. Atspindėkite vaiko jausmus (pvz.: Matau, kad tau skaudu, Natūralu, kad nuliūdai, kad buvo nemalonu...“, „Tau pikta... ir pan.).

5. Pastiprinkite vaiką už atsivėrimą (pvz.: Suprantu, kad nėra lengva apie tai kalbėti...“ ir kt.).

6. Aiškiai susitarkite, kaip vaikui elgtis ateityje, jei patyčios pasikartotų (pvz.: atsitraukti, paprašyti skriaudėjo taip nesielgti, susirasti saugesnę žaidimo vietą, pranešti mokytojai ar kt.).

Kaip kalbėti su stebėtojais?

Stebėtojai taip pat yra patyčių dalyviai. Jų reakcijos (pvz.: juokas) neretai rodo pritarimą skriaudėjui bei paskatina tokio elgesio pasikartojimą ateityje.

Pasikalbėkite su vaikais, kaip jiems elgtis, pamačius netinkamą elgesį (pvz.: nesijuokti, padėti nuskriaustajam, pranešti apie tai mokytojai ar kt.).

Skriaudėjui tampa sunkiau tęsti patyčias, nesulaukus palaikymo iš aplinkinių.

Kaip sumažinti patyčių riziką?

Stebėkite vaiko elgesį

Stebėkite, kokie motyvai slypi už netinkamo vaiko elgesio (pvz.: dėmesio siekimas, pykčio išraiška, siekis pakelti savo vertę ar kt.). Padėkite patenkinti šiuos poreikius kitais būdais.

 

Stebėkite, kaip vaikai elgiasi skirtingose vietose (pvz.: namuose, grupėje, lauke ir kt.). Patyčių gali būti daugiau ten, kur vaikų elgesys mažiau stebimas suaugusiųjų.

Stebėkite, kokiose situacijose dažniausiai kyla patyčios (pvz.: galbūt vaikas pradeda tyčiotis iš kitų tuomet, kai jam pačiam kas nors nesiseka).

Susitarkite, kur vaikui ieškoti pagalbos

Padėkite vaikui atpažinti netinkamą elgesį ir apie tai pranešti (pvz.: mokytojai, tėvams ar kt.)

Mokykite atskirti tyčinį elgesį (sąmoningas ir pasikartojantis noras pakenkti) nuo netyčinio  (pvz.: kai kas nors netyčia užgauna, numeta daiktą ar kt.).

Paaiškinkite, kad kreipimasis pagalbos nėra tas pats, kas skundimas. Pirmuoju atveju mes siekiame apsaugoti save (arba kitą), o antruoju – pakenkti.

Stiprinkite vaiko socialinius įgūdžius

1. Mokykite vaiką socialiai priimtino elgesio: sustoti ir pagalvoti prieš imantis veiksmų, atsiklausti prieš veikiant, atsiprašyti netinkamai pasielgus, atpažinti kitų jausmus bei į juos atsižvelgti, paguosti, užjausti ir kt.

2. Mokykite tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo būdų (pvz.: susitarti, ieškoti kompromisų, kreiptis pagalbos į suaugusįjį ar kt.).

3. Mokykite vaikus atskirti keršto ir savigynos sąvokas. Kai vaikas ginasi, jis gali sustabdyti skriaudėjo ranką, prisidengti savosiomis arba pasitraukti. Tačiau, jei vaikas duoda atgal, jis elgiasi taip pat, kaip skriaudėjas.

Ugdykite vaiko emocinį intelektą

Atkreipkite dėmesį į kitų jausmus (pvz.: pasikalbėkite apie tai, kaip jaučiasi vaikai, kurių nepriima į žaidimą, kuriems neduoda rankos ir pan.).

Mokykite vaiką atpažinti ir įsivardinti kylančius jausmus (pvz.: Aš pykstu, nes...“; Aš nuliūdau, kai...“). Tik tada, kai vaikas įsisąmonina savo jausmus, jis gali juos kontroliuoti.

Mokykite tinkamų pykčio kontrolės ir nusiraminimo būdų  (ramiai įkvėpti ir iškvėpti, stipriai suspausti ir atpalaiduoti kumščius, pasitraukti į ramią vietą ar kt.).

Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi

  • Pastebėkite ir akcentuokite vaiko stipriąsias puses.
  • Pastebėkite ir įvertinkite vaiko pastangas ir asmeninius laimėjimus.
  • Dažniau skirkite užduočių, kuriose vaikas patirtų sėkmę.
  • Sudarykite vaikui sąlygas padėti kitiems.
  • Nelyginkite vaiko su kitais.
  • Pastiprinkite ir padrąsinkite vaiką, kai šis susiduria su sunkumais.

Savimi pasitikintis vaikas rečiau tampa patyčių auka ar skriaudėju.

Būkite pavyzdžiu

Rodykite pavyzdį, kaip tinkamai spręsti kylančius konfliktus su aplinkiniais (pvz.: įvardinti savo jausmus ir poreikius be kaltinimų, bendradarbiauti ieškant problemų sprendimų ir kt.).

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip bendraujate su aplinkiniais ir pačiu vaiku (pvz.: ar nekalbate žeminančiai apie kitus, ar nekritikuojate jų išvaizdos, aprangos, ar jūsų kalboje nėra grubių, sarkastiškų pajuokavimų vaiko atžvilgiu ir kt.).

Atkreipkite dėmesį, ar vaiko aplinkoje nėra smurto (pvz.: televizijoje, kompiuteriniuose žaidimuose, vaiko auklėjime ir kt.).

Bendradarbiaukite su vaiko darželiu

  • Informuokite grupės mokytojas ir/ar darželio administraciją apie įtariamas patyčias.
  • Susitarkite dėl tolimesnių veiksmų plano (kokie žingsniai galėtų būti atlikti darželyje/namuose).
  • Pasikonsultuokite su darželio psichologu:

      psichologasdarzelyje@gmail.com

 

Naudingos nuorodos:

  • www.bepatyciu.lt       
  • mokymaitevams.bepatyciu.lt   
  • Tėvų linija:                                                 

Ačiū už dėmesį!

Made with Slides.com