Kauno l/d "Šnekutis"
Psichologė Julita Nikoraitė
Pavyzdžiui, vaikas supyko, kai iš jo paėmė žaislą. Tai yra natūralu. Toliau vaikas gali paprašyti grąžinti žaislą arba bandyti jį atgauti agresyviais veiksmais (pvz.: trenkti, pastumti). Šis pavyzdys leidžia pamatyti, kad tos pačios emocijos gali būti išreiškiamos skirtingais būdais - tinkamais arba ne.
Emocijų pagalba mes reaguojame į tai, kas vyksta su mumis ir aplink mus.
Pyktis suteikia jėgų apginti savo interesus, kai kas nors nori pakenkti ar trukdo gauti tai, ko norime.
Džiaugsmas suteikia pasitenkinimą, kai kas nors pasiseka ar gauname tai, ko norime.
Baimė perspėja apie pavojų ir taip padeda apsiginti.
Liūdesys kyla, kai patiriame nesėkmę, ko nors netenkame ar kas nors įskaudina. Kai liūdesį išliejame, jaučiame palengvėjimą.
Mes galime padėti vaikui išmokti atpažinti ir priimti kylančius jausmus, padėti su jais išbūti bei rasti tinkamų būdų, kaip juos išreikšti.
Vaikas negimsta mokėdamas tvarkytis su savo jausmais. Jam reikia laiko, įgūdžių, palaikančios aplinkos ir pavyzdžio iš šalies, kad to išmoktų.
Pripažinkite ir priimkite visus vaiko jausmus - leiskite džiaugtis, pykti, liūdėti ir kita.
Atskirkite vaiko jausmus nuo elgesio. Jei vaikas pyksta, tai nėra blogai. Tačiau jei supykęs vaikas skriaudžia kitus, reikėtų tai aptarti ir padėti rasti kitų alternatyvų.
Įvardinkite vaiko jausmus žodžiais (pvz.: „Tu nusiminei, nes norėjai ilgiau pažaisti...“; „Tau pikta, nes paėmė tavo žaislą...“). Taip vaikas suvoks, kas su juo vyksta, net jei negalės pakeisti pačios situacijos.
Vaikui augant, plėskite jo emocinį žodyną bei skatinkite patį įsivardinti kylančius jausmus („Aš pykstu, nes...“).
1 žingsnis:
2 žingsnis:
3 žingsnis:
4 žingsnis:
Emocijų pažinimas per meninės raiškos priemones
Pasakos, animaciniai filmukai vaikams
Atpažinti kilusius jausmus (pvz.: „Man liūdna, nes...“; „Mane supykdė tai, kad...“).
1 žingsnis:
Tam, kad vaikas galėtų kontroliuoti savo emocijas, iš pradžių jis turi jas suvokti. Tam gali padėti jausmų termometras.
Reaguoti kuo anksčiau. Kuo anksčiau atpažinsime kylančius jausmus, tuo bus lengviau su jais tvarkytis (pvz.: kol nedidelis susierzinimas nevirto nekontroliuojamu įsiūčiu).
2 žingsnis:
Pažymėk, kaip jautiesi
Galima vaiko paprašyti įsivertinti, kaip stipriai jis patiria vienokį ar kitokį jausmą (pvz: parodyti, kokio dydžio yra jo pyktis, baimė ir pan.)
3 žingsnis:
Pritaikyti labiausiai tinkantį nusiraminimo būdą esamai situacijai:
4 žingsnis:
Svarbu stebėti, kas vaikui padeda nusiraminti skirtingose situacijose bei praktikuoti įvairius nusiraminimo būdus dar tada, kai vaikas yra ramus. Taip, esant reikalui, bus lengviau juos pritaikyti.
Vaikui nurimus, aptarti stiprias emocijas sukėlusią situaciją: