Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

virtuali paroda

„Viltingas „Aleliuja!“ iš toli“  

parodos peržiūrai spauskite mygtuką į dešinę

Šv. Velykos – didžiausia ir svarbiausia krikščionių šventė, simbolizuojanti atgimimą ir naują pradžią. Ji, kaip ir kitos religinės šventės, yra minima ir švenčiama šeimos rate. Po šv. Mišių tikintieji skuba namo susėsti prie bendro stalo, sukalbėti maldą ir pasidalyti šventintą velykinį kiaušinį – gyvybės simbolį. Būtent tokia graži tradicija išsaugota lietuvių ir visų tikinčiųjų atmintyje. Tačiau sovietinėje Lietuvoje ši simboliška ir dvasinga šventė buvo minima slapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Lietuvoje likusių ištremtų ir lageriuose įkalintų asmenų šeimų nariai su ilgesiu minėdavo savo brolius ir seseris, tėvus ir motinas, tetas ir dėdes, mylimus ir mylimąsias. Tebuvo vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Iki 1953 m. politiniai kaliniai per metus galėjo parašyti du laiškus ir tik rusų kalba. Laiškai buvo griežtai cenzūruojami. Tik po Stalino mirties, režimui šiek tiek sušvelnėjus, lagerių kaliniams buvo leista rašyti gimtąja kalba neribotą skaičių laiškų. Artimuosius pasiekdavo įvairiomis progomis piešti jų sveikinimai ir foto atvirukai.

Ir Lietuvoje likusiems, ir į Sibiro platybes, lagerius ištremtiems mūsų tautiečiams Šv. Velykos simbolizavo viltį ir tikėjimą, kad Lietuva bus laisva. Šv. Velykų atvirukų tekstuose ir sveikinimo laiškuose skambėjo ilgesingi vilties žodžiai, vienas kitam linkėta atsinaujinimo, pasiryžimo, tvirtybės. Politinis kalinys Vladas Pupšys savo 1955 m. rašytame velykiniame sveikinime, siųstame iš Irkutsko srities, broliukui Vytukui linkėjo „visuomet atminti savo, kaip lietuvio vardą <....> ir būti kaip ąžuolui drūtam prie Nemunėlio.

Politinis kalinys Algis Šv. Velykų proga sveikinimo atviruke, skirtame likimo bičiulei, politinei kalinei Nijolei, ilgesingai rašė, kaip jis trokšta išvysti tekančią saulę virš baltų Pažaislio vienuolyno bokštų ir išgirsti, kaip Kauno katedros varpai gaudžia „Aleliuja“. Daugelis sveikinimo atvirukų buvo išmarginti tradiciniais lietuvių liaudies raštais, o kur nors jų fone nedrąsiai plevėsuodavo stilizuota Lietuvos trispalvė su kita tautine simbolika.   

Yra išlikę daug laiškų su politinių kalinių ir tremtinių atsiminimais. Juose mūsų tautiečiai pasakoja, kaip to meto lageriuose, tremtyje baugiai, paslapčia, tačiau viltingai buvo švenčiamos Šv. Velykos. Štai kaip Valys Girdžiūnas 1955 m. siųstame laiške savo šeimai aprašė Šv. Velykų šventimą Dubovkoje, Karagandos srityje (Kazachijos SSR):

„Pamaldos baigiasi, mes išsiskirstom. Daugelis išeina į darbą, o kiti išsiskirsto į savo barakus tam, kad susirinktų būreliais ir kartu praleistų šį iškilmingą rytą, pavalgytų kuklių, iš ankstesnių sankaupų suruoštų, šventiškų pusryčių...

Mes ruošiamės, nešame stalus ir suolus. Kas turi baltą paklodę, tiesia ją ant stalo, kiti neša valgius. Galų gale viskas paruošta. Susirenka trisdešimt penki žmonės: lietuviai, latviai ir lenkai. Užimame vietas, glaudžiai, broliškai susispaudę – petys į petį. Visi vieno tikėjimo, visi prispausti vienos dalios, visi trokštantys vieno – laimės ir laisvės. Tėvas Petras atsistojo ir visus pasveikino Šv. Velykų proga. Palinkėjo šviesesnės ateities. Visi atsistojom, trumpai pasimeldėm. Vienas iš mūsų tautiečių, turintis gerą balsą, ima giedoti „Linksma diena mums nušvito“. Po to visi susėdome ir pradėjome valgyti šventišką, tradicinį margutį, pašventintą Tėvo Petro.

Margučio, atsiųsto iš Latvijos ar Lietuvos, išėjo visiems po ketvirtadalį. Tą mažytį kąsnelį kiekvienas taip kruopščiai, su susikaupimu ėmėme ir valgėme lyg kokią didžiausią retenybę, prisimindami, kada kam teko paskutinį sykį jį valgyti. <....> Taip paviešėjome, pasidalijome mintimis, paguodėme vieni kitus ir pasimeldę išsiskirstėme“.

Svarbiausios krikščioniškos šventės,

Kristaus prisikėlimo dienos – Šv. Velykų proga

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus parengė virtualią parodą

 

„Viltingas „Aleliuja!“ iš toli“  

 

Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje eksponatai:

fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.   

Ištrauka iš 1951 m. tremtinio Ferdinando Tamošiūno dienoraščio, rašyto  tremtyje.

Aukštutinės  Ketės r. Tomsko sr., 1953 m. balandžio 5 d.

1/37

Tremtyje gimęs Vytautas Riauba prie pintinės su velykiniais margučiais.

Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1953 m.

2/37

Atvirukas „…Jis Prisikėlė!!!", politinio kalinio Valio Girdžiūno siųstas seserims šv. Velykų proga.

Dubovka, Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1956 m. kovo 17 d.

3/37

Atvirukas „Linksma diena mums nušvito…", politinio kalinio Valio Girdžiūno siųstas tėvams šv. Velykų proga.

Dubovka, Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1956 m. kovo 17 d.

4/37

Šv. Velykų mišios, aukojamos Intos lagerio 9-oje šachtoje.

Komijos ASSR, 1955 m.

5/37

Politinio kalinio Juozo Švedo siųstas foto atvirukas žmonai, buvusiai partizanei Onai Lešinskytei, šv. Velykų proga.

Vorkuta, Komijos ASSR, 1957 m.

6/37

Atvirukas, politinio kalinio Vinco Skarbelio siųstas tremtinei Violetai Naujokaitei šv. Velykų proga.

Uchta, Komijos ASSR, 1956 m.

7/37

Tremtiniai švenčia šv. Velykas.

Čeremchovo r., Irkutsko sr., 1956 m.

8/37

Atvirukas „Džiaugsmingo Aleliuja“, politinio kalinio Alfonso Bikulčio siųstas tremtinei Gražinai.

Inta, Komijos ASSR, 1957 m. balandžio 7 d.

9/37

Prie šv. Velykų stalo lagerio valgykloje.

Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1955 m.

10/37

Atvirukas, pieštas Džezkazgano lageryje kalinčio Adomo Danilaičio lagerio draugui Antanui Vaičiūnui šv. Velykų proga.

Džezkazganas, Kazachijos SSR, 1955 m.

11/37

Politinis kalinys Kostas Misiukas šv. Velykų rytą.

Taišetas, Irkutsko sr., 1956 m.

12/37

Atvirukas, šv. Velykų proga siųstas politinei kalinei Nijolei Gaškaitei nuo politinio kalinio Algio Susnio.

Mordovijos ASSR, 1962 m. balandžio 22 d.

13/37

Rasų lageryje kalinčiai Janinai Astrauskaitei Unikauskienei skirtas, lagerio draugo Jono pieštas atvirukas šv. Velykų proga.

Vilnius, 1948 m. kovo 26 d.  

14/37

Būrelis politinių kalinių lietuvaičių šv. Velykų dieną prie savo barako.

012-oji kolona, Taišetlagas, Irkutsko sr., 1955 m. kovo 4 d.

15/37

Atvirukas, politinio kalinio Valio Girdžiūno siųstas tėvams šv. Velykų proga.

Dubovka, Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1955 m. kovo 27 d.

16/37

Politinio kalinio Stasio siųstas atvirukas šv. Velykų proga.

Taišetas, Irkutsko sr., 1957 m. balandžio 21 d.

17/37

1941 m. tremtinio Henriko Vaitkevičiaus šv. Velykų proga mamai dovanotas savadarbis atvirukas, kuriame lietuviškos raidės painiojamos su rusiškomis.

Muostachas, Jakutijos ASSR, 1949 m.

18/37

Lietuviai tremtiniai šv. Velykų rytą, susirinkę maldai kapinėse.

Chara Kutulas, Zaigrajevo r., Buriatijos ASSR, 1950 m.

19/37

Atvirukas, pieštas Džezkazgano lageryje kalinčio Adomo Danilaičio lagerio draugui Antanui Vaičiūnui šv. Velykų proga.

Džezkazganas, Kazachijos SSR, 1952 m.

20/37

Atvirukas „Sveikinam su šv. Velykom!“, estų politinių kalinių dovanotas politinei kalinei Nijolei Gaškaitei.

Mordovijos ASSR, 1962 m.

21/37

Tremtinio Vlado Lukoševičiaus sveikinimas šv. Velykų proga.

Tiumenė, Tiumenės sr., 1949 m.

22/37

Politinio kalinio Vlado Pupšio atvirukas, siųstas broliui Vytautui Pupšiui į Lietuvą šv. Velykų proga.

030-oji kolona, Ozerlagas, Irkutsko sr., 1955 m. kovo 20 d.

23/37

Politinio kalinio Vlado Pupšio atvirukas „ALELIUJA!“, siųstas artimiesiems į Lietuvą šv. Velykų proga.

030-oji kolona, Ozerlagas, Irkutsko sr., 1955 m. kovo 20 d.

24/37

Prie šv. Velykų stalo.

Sosnovka, Ozerlagas, Irkutsko sr., 1956 m.

25/37

Politinio kalinio Alfonso Girdžiūno laiško, siųsto artimiesiems į Lietuvą, iliustracija.
Omskas, Omsko sr., apie 1955 m.  

26/37

Politinio kalinio Alfonso Girdžiūno laiškas, šv. Velykų proga siųstas artimiesiems į Lietuvą.

Omskas, Omsko sr., 1955 m. kovo 12 d.  

27/37

Politinio kalinio Jovito Jankausko atvirukas, šv. Velykų proga siųstas tėvams iš Pravieniškių lagerio.

1953 m. balandžio 5 d.  

28/37

Atvirukas šv. Velykų proga.

Balchašas, Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1954 m. balandžio 17 d.

29/37

Prie gausaus šv. Velykų stalo.

Balchašas, Kazachijos SSR, XX a. 6-asis deš.

30/37

Atvirukas šv. Velykų proga – Onutei nuo Andriaus.

Balchašas, Karagandos sr., Kazachijos SSR, XX a. 6-asis deš.

31/37

Atvirukas „Sveiki sulaukę Velykų Švenčių!“.

Balchašas, Kazachijos SSR, 1957 m.

32/37

Laiškas, rašytas Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės seseriai Teresei Laimutei Bliūdžiūtei šv. Velykų proga į 91-ąjį kvartalą (Kalmankos r.).

Petrovka, Kalmankos r., Altajaus kr., 1943 m. balandžio 24 d.

33/37

Atvirukas, šv. Velykų proga iš Lietuvos siųstas Jonui Balčiūnui į tremtį.

1951 m. kovo 25 d.

34/37

Atvirukas „Sveikinam su šv. Velykomis!", politinio kalinio Benedikto Trakimo siųstas mylimajai Onai Kondrotaitei į lagerį.

Inta, Komijos ASSR, 1949 m. balandžio 17 d.

35/37

Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas.

Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 m.

36/37

Ištrauka iš politinio kalinio Valio Girdžiūno laiško apie lageryje švęstas šv. Velykas.

Dubovka, Karagandos sr., Kazachijos SSR, 1955 m. balandžio 10 d.

37/37

Parodoje panaudota medžiaga saugoma

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

 

Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Gerda Urbonienė, Ramunė Driaučiūnaitė, Milda Ramanauskaitė, Aistė Tarabildienė, Aleksandras Nesvat.  

LGGRTC          2020