Sniegena

Sniegenos kiaušinukai

Juodagalvė sniegena kiek didesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš raudonos ir juodai baltos galvos. Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta skersine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė ryškiai raudona. Pauodegys balsvas. Snapas stiprus, juodas. 

Zylė

Title Text

Gyvena įvairiuose miškuose, priemiesčiuose, sodybose, pavieniuose medžiuose. Peri inkiluose arba uoksuose.  Žiemą skraido būriais po 5-10 individų. Vasarą patelės nakvoja lizduose, patinai – medžių šakose; žiemą – inkiluose, uoksuose, įvairiose angose.

Lizdą pradeda sukti balandžio antrojoje pusėje iš žaliųjų samanų, šerių, vilnos. Kiaušinius deda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Dėtį sudaro 8-12 ovalūs, balti ar balsvi su rudomis dėmelėmis kiaušiniai. Patelė peri 13-15 dienų. Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi pūkųkuokštais. Lizdą jaunikliai palieka per 16-19 dienų.Minta daugiausia vabzdžiais, taip pat augaliniu maistu. Žiemą labai dažnai lankosi lesyklose, kur minta trupiniais, lašiniais, grūdais, sėklomis. Didžioji zylė – naudingas sodo paukštis, naikinantis kenkėjus.

Šarka

Nesunkiai atpažįstama iš savo apdaro, žeme šokinėja savotiškai kilnodama uodegą. Patino ir patelės galva, kaklas, pagurklis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvai žalio metalo žvilgesio. Plačios dėmės pečių srityje, pilvas ir krūtinė balti. Lizdą suka iš šakų, žemių, vidų iškloja plonomis šakelėmis. Lizdui padaro stogą ir šonuose dvi landas.

Šarkos lizdas

Žvirblis

Naminis žvirblis – sėslus paukštis. Gyvena žmogaus kaimynystėje: sodybose, ūkiniuose pastatuose, miestuose, fermose, parkuose, užima kitiems paukščiams skirtus inkilus. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi.

Tuoktuvių metu žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi. Kovą pradeda sukti lizdą namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, kregždžių lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius kiaušinius.

Varna

Pilkoji varna gana apdairus, atsargus, protingas paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kaar“. Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 2-20 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga – vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Deda vidutiniškai 5 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri 18-20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio, dažnai dar silpnai skraidydami.Minta gyvūniniu maistu – įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną.

Varnos  lizdas su kiaušiniais

Genys

Patino kakta balta, viršugalvis raudonas. Ilgis apie 23-26 cm. Svoris apie 100 g. Nugara balta su juodu skersiniu raštu. Sparnai juodi su skersinėmis baltomis juostelėmis. Vairuojamosios plunksnos (išskyrus 2 juodas vidurines) baltos su juodomis skersinėmis juostomis. Skruostai balti, nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Apatinė kūno pusė balsva, o plunksnos prie uodegos raudonos. Snapas juodas. Kojos pilkos. Patelė nuo patino skiriasi tik tuo, kad patelės viršugalvis juodas.

Kėkštas

 Kėkštas pastebimas, triukšmingas. Jo balsas šaižus „reč-reč", taip triukšmingu tarškimu sutinka ir palydi nepažįstamus jiems objektus. Kartais pamėgdžioja kitų paukščių balsus. Kėkštai gamtoje įsimena daug girdėtų garsų ir balsų. Dažnas kėkštas moka kniauksėti, pamėgdžioti suopį, antį, net gerves. Vasaros gale jie pulkais skrenda raškyti riešutų, po to – ąžuolo gilių. Seniai pastebėtas kėkštų polinkis slėpti maisto atsargas – ypač riešutus ir giles. Rudenį maisto atsargas slepia „slėptuvėse“ po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Jie neabejotinai taip prisideda prie ąžuolų ir lazdynų platinimo, nes pasinaudoja tik maža savo paslėptų atsargų dalimi.

Poros dienų kėkštukai

Žaliukė

Žaliukės kiaušinukai

Gyvena miškų pakraščiuose, gyvatvorėse, soduose, parkuose, kapinėse, sodyboseir kituose želdynuose kur yra eglių, kėnių, tujų ar pocūgių. Gyvena būreliais po 2-3 poras, o vasaros pabaigoje ir rudenį telkiasi į didesnius būrius, laikosi linų, javųlaukuose, prie sodybų.

Lizdą krauna krūmuose, iki 3 m aukštyje. Lizdui naudoja šakneles, sausą žolę, kerpes, samanas, vidų iškloja įvairiais plaukais, augalų pūkais. Deda 5-6 melsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Lietuvoje visur dažna, neretai žiemoja.