Medvilnė – augalinis pluoštas, gaunamas iš vilnamedžio (Gossypium) genties augalų sėklas gaubiančio audinio. Medvilnės pluoštas dažniausiai perdirbamas į siūlus, kurie tinkami minkštų, orui pralaidžių tekstilės audinių gamybai. Medvilninė apranga yra plačiausiai pasaulyje naudojama natūralaus pluošto apranga. Iš medvilnės taip pat gaminama vata.

Šilkas – natūralus tamprus pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpių rūšių kokonų gijų. Iš specialaus skysčio šilko pluoštą gamina ir kai kurių rūšių vorai.

Istorija

Šilko tėvyne laikoma Kinija. Konfucijus teigia, kad jo gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 m. pr. m. e. (atradėja laikyta viena kinų princesė). Tačiau 1993 m. mokslinis žurnalas „Nature“ paskelbė įrodymus, kad kinų pavyzdžio šilkas buvo gaminamas dar senovės Egipte, apie 1000 metų anksčiau nei Konfucijaus nurodytu metu.

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad šilkas senovėje turėjo didelę ekonominę vertę, panašiai kaip dabar nafta. Nuo kitų šalių šilko gamybos paslaptis buvo saugojama, todėl turėjo didžiulę paklausą ir, susiformavus Šilko keliui, kinų prekeiviai jį gabendavo į kitas Azijos, Europos ir Viduržemio jūros baseino šalis.

Romėnų filosofas ir moralistas Plinijus I amžiuje teigė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai.

labai minkštas, lengvas, permatomas, paprastai drobinio pynimo audeklas šalikams arba vakarinėms suknelėms iš ilko arba dirbtinio pluošto daugiagijų siūlų.[1] Krepiniai sukrūs šifono verpalai padaro išaustą audeklą šiek tiek raukšlėtą į abi puses, dėl ko šifonas šiek tiek tamprus ir liečiant grubokas

Šifonas audžiamas iš medvilnės, šilko, sintetinio pluošto. Stebimas didinamuoju stiklu šifonas primena tinklą, dėl ko šifonas yra šiek tiek perregimas. Šifonas dažomas bet kokiomis spalvomis, tačiau poliesterinis šifonas gali prastai dažytis.

Siūdami šifoną kai kurie siuvėjai tarp dviejų siuvamų šifono sluoksnių deda sluoksnį minkštojo popieriaus (angl. tissue paper). Minkštasis popierius padeda šifono audeklo sluoksnius laikyti kartu, nes šiurkštus popieriaus paviršius susikabina su šifono paviršiumi. Baigus siūti minkštasis popierius kruopščiai nuplėšiamas. Siuvant šifoną galima prismaigstyti, nes dėl stangrumo smeigtukų žymės pasislepia. Siuvėjams rekomenduojama šifoną siūti lėtai ir tolydžiai, nes per greitai traukiamas per siuvimo mašiną šifonas ima glemžtis ir garankščiuotis.

Šifonas dažniausiai naudojamas vakarinei aprangai, ypač viršutinio sluoksnio drabužiams, kurie suteikia elegantišką, plazdančią išvaizdą. Jis populiarus ir palaidinių, kaspinų, šalių ir apatinių drabužių gamyboje. Šifonas, kaip ir kiti krepiški audeklai, gali būti nepatogus siūti dėl lengvos ir slidokos tekstūros. Dėl gležnos sandaros šifonas skalbiamas labai švelniai.[1]

Šifonas yra lengvas audeklas, kuris labai lengvai spūra, tad nuo spurimo jį apsaugo specialiomis siūlėmis. Šifonas yra lygesnis ir blizgesnis negu panašus audeklas žoržetas.