Kauno l/d "Šnekutis"

Psichologė Julita Nikoraitė

PADĖKIME VAIKAMS PAŽINTI JAUSMŲ PASAULĮ

• Jausmai yra neišvengiami. Mes visi jaučiame vienokius ar kitokius jausmus tam tikrose situacijose.

Ką turėtume žinoti apie jausmus?

• Savo prigimtimi jausmai nėra nei ,,geri”, nei ,,blogi”, tačiau jie gali būti malonūs arba nemalonūs.

• Jausmai      elgesys. Tai reiškia, kad mūsų poelgiai gali būti tinkami arba ne, tačiau ne patys jausmai.

Pavyzdžiui, vaikas supyko, kai iš jo paėmė žaislą. Tai yra natūralu. Toliau vaikas gali paprašyti grąžinti žaislą arba bandyti jį atgauti agresyviais veiksmais (pvz.: trenkti, pastumti). Šis pavyzdys leidžia pamatyti, kad tos pačios emocijos gali būti išreiškiamos skirtingais būdais - tinkamais arba ne.

Kuo mums svarbios emocijos?

Pyktis suteikia jėgų apginti savo interesus, kai kas nors nori pakenkti ar trukdo gauti tai, ko norime.

Džiaugsmas suteikia pasitenkinimą, kai kas nors pasiseka ar gauname tai, ko norime.

Baimė perspėja apie pavojų ir taip padeda apsiginti.

Liūdesys kyla, kai patiriame nesėkmę, ko nors netenkame ar kas nors įskaudina. Kai liūdesį išliejame, jaučiame palengvėjimą.

Emocijų raiška vaikystėje

• Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vaiko emocijos yra spontaniškos ir greitai kintančios. Jam reikia suaugusiojo pagalbos nusiraminti. Pavyzdžiui, vaikas greitai pravirksta, kai išalksta, tačiau greitai nusiramina, kai mama atliepia poreikius.

• Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau kontroliuoti savo elgesį bei emocijas. 

• Augant gerėja vaiko kalbos, pažinimo ir savireguliacijos gebėjimai, plečiasi patiriamų emocijų spektras.

• Pamažu vaikas pradeda suvokti savo ir kitų emocijas, išreikšti jas žodžiais, išmoksta savarankiškai nusiraminti, geba rasti tinkamų problemų sprendimų (pvz.: paprašyti pagalbos).

Emocijų pažinimo ir raiškos ugdymas vaikystėje

Mes galime padėti vaikui išmokti atpažinti ir priimti kylančius jausmus, padėti su jais išbūti bei rasti tinkamų būdų, kaip juos išreikšti.

Vaikas negimsta mokėdamas tvarkytis su savo jausmais. Jam reikia laiko, įgūdžių, palaikančios aplinkos ir pavyzdžio iš šalies, kad to išmoktų.

Kaip padėti vaikui suvokti savo jausmus?

Pripažinkite ir priimkite visus vaiko jausmus - leiskite džiaugtis, pykti, liūdėti ir kita.

Atskirkite vaiko jausmus nuo elgesio. Jei vaikas pyksta, tai nėra blogai. Tačiau jei supykęs vaikas skriaudžia kitus, reikėtų tai aptarti ir padėti rasti kitų alternatyvų.

Įvardinkite vaiko jausmus žodžiais (pvz.: „Tu nusiminei, nes norėjai ilgiau pažaisti...“; „Tau pikta, nes paėmė tavo žaislą...“). Taip vaikas suvoks, kas su juo vyksta, net jei negalės pakeisti pačios situacijos.

Vaikui augant, plėskite jo emocinį žodyną bei skatinkite patį įsivardinti kylančius jausmus („Aš pykstu, nes...“). 

1 žingsnis:

2 žingsnis:

3 žingsnis:

4 žingsnis:

Nebijokite būti žaismingi

• Pasiūlykite vaikui nupiešti savo nuotaiką bei sugalvoti jai pavadinimą.
• Toliau vaikas gali pasirinkti, ką su šiuo piešiniu daryti (pvz.: kažką pakeisti, sulankstyti, padėti į tam tikrą vietą, suplėšyti ar kita).
• Tai ypač naudinga, kai dėl tam tikrų priežasčių vaikui yra sunku kalbėti apie savo jausmus.

• Aptarkite klausytas pasakas ir matytus filmukus:
  • ​kaip jautėsi personažai, kodėl?
  • kaip jie elgėsi susidūrę, su skirtingomis situacijomis?
  • ko būtų galima iš to pasimokyti?

Emocijų pažinimas per meninės raiškos priemones

Pasakos, animaciniai filmukai vaikams

• Įsivaizduokite, kad jausmai gali įgauti spalvas, formas, garsus, skonį, kvapą ar tam tikrą pavidalą. Galite vaiko paklausti:
  • Jei tavo jausmas būtų gyvūnas, kas tai būtų? (pvz.: piktas, kaip tigras).
  • Jei tavo jausmas turėtų spalvą, kokia ji būtų?
  • Jei tavo jausmas turėtų metų laiką, koks jis būtų?
  • Jei tavo jausmas turėtų formą, kokia ji būtų?
  • Jei tavo jausmas turėtų kvapą, koks jis būtų?
  • Jei tavo jausmas turėtų skonį, koks jis būtų (pvz.: saldus, kartus ir pan.).
  • Jei tavo jausmas turėtų garsą, koks jis būtų (pvz.: kaip čiulbančio paukštelio, kaip rūstaus griaustinio ir pan.).

Emocijų pažinimas per žaidimą

• Suvaidinkite emocijas prieš veidrodį. Stebėkite, kaip keičiasi veido mimikos ir kūno kalba, esant skirtingoms emocijoms.

• Pažaiskite šaradas - suvaidinkite emociją ar jausmą, tegul kiti pabando jį atspėti (pvz.: liūdnas, piktas, linksmas, nustebęs, prasikaltęs, susimąstęs, besididžiuojantis, svajingas, išsigandęs ir kita).

Kaip padėti vaikui kontroliuoti savo jausmus?

Atpažinti kilusius jausmus (pvz.: „Man liūdna, nes...“; „Mane supykdė tai, kad...“).

1 žingsnis:

Tam, kad vaikas galėtų kontroliuoti savo emocijas, iš pradžių jis turi jas suvokti. Tam gali padėti jausmų termometras.

Reaguoti kuo anksčiau. Kuo anksčiau atpažinsime kylančius jausmus, tuo bus lengviau su jais tvarkytis (pvz.: kol nedidelis susierzinimas nevirto nekontroliuojamu įsiūčiu). 

2 žingsnis:

Pažymėk, kaip jautiesi

Galima vaiko paprašyti įsivertinti, kaip stipriai jis patiria vienokį ar kitokį jausmą (pvz: parodyti, kokio dydžio yra jo pyktis, baimė ir pan.)

3 žingsnis:

Pritaikyti labiausiai tinkantį nusiraminimo būdą esamai situacijai:

• Pasitraukti į saugią ir ramią vietą;
• Nukreipti dėmesį į kitą veiklą;
• Keletą kartų ramiai įkvėpti ir iškvėpti;
• Pasivaikščioti ar patrepsėti kojomis;
• Keletą kartų suspausti ir atpalaiduoti kumščius;                         
• Pasikalbėti apie savo išgyvenimus su patikimu žmogumi ar kt.             

4 žingsnis:

Svarbu stebėti, kas vaikui padeda nusiraminti skirtingose situacijose bei praktikuoti įvairius nusiraminimo būdus dar tada, kai vaikas yra ramus. Taip, esant reikalui, bus lengviau juos pritaikyti.

• Kas vaikui sukėlė šiuos jausmus;
• Kokie veiksmai jam padėjo/trukdė su jais tvarkytis;
• Kaip jis galėtų pasielgti panašioje situacijoje kitą kartą (pvz.: jei vaikas įsiuto, nes patyrė nesėkmę, galbūt kitą kartą jis galėtų paprašyti suaugusiojo pagalbos).

Vaikui nurimus, aptarti stiprias emocijas sukėlusią situaciją:

Būkime pavyzdžiu

• Atkreipkite dėmesį į savo elgesį, kai supykstate (pvz.: ar nesate linkę kaltinti kitų, pakelti balso tono, įžeidinėti ir pan.). Vaikams bus lengviau išmokti konstruktyvių emocijų raiškos būdų, jei tai matys ir jūsų elgesyje.

• Būkite kantrūs. Atminkite, kad vaikai auga ir mokosi. Jiems ne visada pavyks rasti tinkamiausią sprendimą ar pateisinti visus lūkesčius. Tačiau turėdami tinkamą pavyzdį ir palaikymą, pasieks geresnių rezultatų.

• Atkreipkite dėmesį į tai, kaip drausminate vaiką. Jei vaiko elgesys jums kelia stiprias emocijas, iš pradžių ieškokite būdų, kaip nurimti patiems (pvz.: trumpam atsitraukti, atsikvėpti).

• Pasirūpinkite, kad vaiko aplinkoje nebūtų agresijos (pvz.: agresyvaus turinio filmų ar kompiuterinių žaidimų, agresyviai besielgiančių žmonių ir kt.).

Formuokime tinkamą požiūrį į jausmus

• Venkite vaiko jausmus nuvertinančių pasisakymų (pvz.: „pykti negerai“, „nėra ko liūdėti“, „kaip toks didelis vaikas bijo?“, „berniukai neverkia“ ir pan.). Tai gali paskatinti vaiką slopinti savo jausmus.

• Slopinami jausmai gali sukelti neigiamų pasekmių:
  • Psichosomatiniai nusiskundimai (pvz.: galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, nuovargis ir kiti kūno negalavimai be aiškios priežasties);
  • Elgesio ir emocijų sunkumai (pvz.: nerimas, pasikartojančios baimės, agresyvus elgesys, nukreiptas į save ir kitus ar kt.).

Ačiū už dėmesį!