KGB pastato Vilniuje

istorija Sąjūdžio metu

Mitingas prie KGB rūmų. Vilnius, 1990 m. Fotografas A. Liaudanskas. LCVA

VIRTUALI PARODA

Vilniuje, Gedimino pr. 40 / Vasario 16-osios g. 1, stovinčiame dideliame neoklasicizmo formų ir eklektinio dekoro pastate nuo pat pirmosios sovietinės okupacijos pradžios 1940 m. iki 1991 m. veikė represinės okupacinės valdžios institucijos. Todėl šis pastatas lietuvių tautos sąmonėje pirmiausia yra 50 metų trukusios sovietinės okupacijos Lietuvoje simbolis. Tačiau pastato istorijoje atsispindi ir daugiau sudėtingų XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos istorijos įvykių. Vienos ar kitos okupacinės valstybės įstaigos jame veikė beveik šimtą metų.

Pastatas statytas XIX a. pabaigoje Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismams. Jį projektavo architektas Michailas Prozorovas ir inžinierius Leonidas Vineris, vadovaudamiesi peterburgiečio akademiko Vasilijaus Prusakovo eskizais. Statybos darbai buvo baigti 1899 m. ir spalio 13 d. pastatas iškilmingai pašventintas. Jame įsikūrė Vilniaus apygardos teismas ir Teismo rūmai. Šiuose teismo rūmuose buvo teisiami mūsų knygnešiai Juozas Račiūga, Vladislovas Šatas, Nikodemas Mačernis ir kt. Jie veikė iki Pirmojo pasaulinio karo, tiksliau, iki 1915 m., kai Lietuvos teritoriją užėmė vokiečių kariuomenė. Tuomet pastate įsikūrė įvairios vokiečių okupacinės valdžios įstaigos. Manoma, kad dar prieš karą, 1914 m., buvo pastatytas priestatas palei Aukų gatvę, kuriame dabar yra įsikūręs Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Buvusio KGB pastato Vilniuje istorija

2 / 87

Įvadas

3 / 87

Įvadas

Pastatas Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacijos metais.

Vilnius, apie 1915–1918 m. OLKM

4 / 87

Įvadas

Pastatas (dešinėje) ir aikštė priešais jį Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacijos metais.

Vilnius, apie 1915–1918 m. OLKM

Palankiai susiklosčius tarptautinei situacijai, 1918 m. vasario 16 d. Lietuva pasiskelbė nepriklausoma valstybe. 1918 m. lapkričio mėn. buvusiame Teismo rūmų pastate (tuomet Šv. Jurgio pr. 36) įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas, Vilniaus miesto komendantūra. Tačiau vos įsikūrusi Lietuvos kariuomenė neįstengė apginti Vilniaus nuo puolančių bolševikų. 1919 m. sausio mėn. Vilnių užėmė Raudonoji armija ir pastate įsikūrė bolševikinės Vinco Kapsuko vyriausybės komisariatai, revoliucinis tribunolas. Bet ir jų egzistavimas buvo neilgas. Vilniaus kraštą užgrobus Lenkijai, pastatas atiteko lenkų okupacinės valdžios teismams – iki pat 1939 m. rudens čia veikė Vilniaus vaivadijos teismai. Čia buvo teisiami žymūs lietuvybės veikėjai, priešinęsi lenkinimui. Lenkų valdymo metais, 1929-aisiais, buvo pastatytas naujas triaukštis priestatas dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje. Nuo tada didesnių pastato pertvarkymų nebebuvo.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, pastate įsikūrė sovietinės saugumo įstaigos. Nuo 1940 m. rudens čia veikė Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Vilniaus valdyba, o nuo 1941 m. pavasario – ir Valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB). Pastato pusrūsyje buvo įrengtas kalėjimas. Nacių okupacijos metais (1941–1944) pastate buvo vokiečių slaptosios policijos (gestapo) ir saugumo tarnybos (SD) būstinė, kalėjimas, Vilniaus ypatingojo būrio kareivinės. 1944 m., Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, pastatas vėl atiteko sovietiniam saugumui (NKGB, MGB, KGB), šeimininkavusiam jame iki 1991 m. rudens.

5 / 87

Įvadas

6 / 87

Įvadas

Milicininkų ir SSRS MVD vidaus kariuomenės karių rikiuotė per SSRS 60-mečiui skirtą demonstraciją Lenino (dab. Gedimino) prospekte.

Vilnius, 1982 m. gruodžio 30 d. Fotografas Jonas Česnavičius. OLKM

Ne mažiau svarbios ir šalia KGB pastato buvusios viešosios erdvės: Lenino (dab. Lukiškių) aikštė su joje 1952 m. pastatytu Lenino paminklu, kurioje per visą sovietmečio laikotarpį vyko oficialūs minėjimai, oficialių delegacijų vizitai, gėlių padėjimo prie Lenino paminklo ceremonijos ir vedami agitaciniai užsiėmimai mokiniams bei Lenino (dab. Gedimino) prospektas, kuriuo žygiuodavo sovietinės demonstracijos ir paradai.

7 / 87

Įvadas

LSSR KGB pirmininko pavaduotojas Vytautas Paplauskas (trečias iš dešinės) ir kiti pareigūnai stovi KGB rūmų laiptinės koridoriuje.

Vilnius, XX a. 8–9 deš. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

1988 m. įsikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui ir keičiantis politinei situacijai, pastato, kurio ilgus metus buvo vengiama, prieigos vis dažniau atsidurdavo ne tik oficialių, ideologinių, bet ir opozicinių, laisvės siekiančios tautos mitingų ar piketų apsuptyje. Tuo metu jau buvo galima išgirsti minią skanduojant „Lauk KGB!“

8 / 87

Įvadas

LSSR KGB Operatyvinio-techninio skyriaus darbuotojai susirinkę Čekistų šlovės muziejuje.

Vilnius, XX a. 8 deš. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

9 / 87

Įvadas

Išlikusi originali čekistų „šlovės“ muziejaus dalis Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijoje. OLKM

10 / 87

Įvadas

LSSR KGB darbuotojai neša gėles prie Lenino paminklo Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje.

Vilnius, XX a. 8–9 deš. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto padalinio“ buvo nutraukta KGB padalinio veikla Lietuvoje. 1991 m. spalio 1 d. saugumiečiams apleidus pastatą, jame pamažu ėmė kurtis įvairios Lietuvos institucijos, buvo imtasi įamžinti čia kentėjusių aukų kančių atminimą.

Pastatas nuo 1993 m. yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų registrą.

Virtuali paroda „KGB pastato Vilniuje istorija Sąjūdžio metu“ apima 1988–1991 m. laikotarpį, pabaigoje trumpai apžvelgiant įvykius po 1991 m. Rengiant parodą panaudota Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (OLKM) saugoma įvykių medžiaga, užfiksuota ne tik žinomų fotografų ar renginių dalyvių, bet ir KGB darbuotojų.

11 / 87

Įvadas

1988-ieji – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo, pirmųjų tūkstantinių susibūrimų ir „Bananų baliaus“ metai. Nors šiais metais prie KGB pastato dar nevyko daug įvykių, saugumiečiams susirūpinimą turėjo kelti pamažu iš kitų miesto vietų prie jo persikėlę įvairios akcijos ir piketai: be įprastų oficialių renginių (gėlių padėjimo prie Lenino paminklo greta esančioje Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje ar paradų Lenino (dab. Gedimino) prospektu), šalia pastato esančiose viešosiose erdvėse vis dažniau būdavo rengiami mitingai. Užfiksuotose to meto fotografijose matyti ir atsiradusi konfrontacija oficialių vizitų metu.

Vienas iš reakcijos sulaukusių 1988 m. įvykių buvo SSKP CK Politinio biuro nario Nikolajaus Sliunkovo vizitas Vilniuje. Maskvoje atkreipus dėmesį į okupuotų Baltijos valstybių vienijimosi tendenciją (lapkričio 8 d. Rygoje įvyko Estijos, Latvijos liaudies frontų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovų pasitarimas dėl SSRS Konstitucijos pataisų, apribojančių sąjunginių respublikų savarankiškumą), į kiekvieną minėtą respubliką buvo išsiųsta po emisarą įvertinti situacijos. Dėl paskelbto SSRS Konstitucijos pataisų projekto kilęs visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas plakatuose, kuriuos galimai savo objektyvais užfiksavo KGB darbuotojai Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje per 1988 m. lapkričio 13 d. vykusį piketą.

1988 metai

12 / 87

1988 metai

13 / 87

1988 metai

Gorkio srities literatūros ir meno dienų Lietuvos SSR dalyviai deda gėles prie Lenino paminklo Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje. Iš kairės: pirmas – LSSR MT pirmininko pavaduotojas Aleksandras Česnavičius, trečias – LSSR AT pirmininkas Lionginas Šepetys.

Vilnius, 1988 m. Fotografai – K. Jankauskas ir A. Sabaliauskas. LCVA

14 / 87

1988 metai

Gėlės prie Lenino paminklo Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje.

Vilnius, 1988 m. Fotografai – V. Gulevičius ir A. Sabaliauskas. LCVA

15 / 87

1988 metai

Dalijamos gėlės, kurias SSKP CK Politinio biuro narys, emisaras Nikolajus Sliunkovas (iš kairės trečias) su palyda padės prie Lenino paminklo Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje. Iš dešinės: antras – LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas, trečias – LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas. Iš kairės: pirmas – LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Lionginas Šepetys, antras – LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Vytautas Sakalauskas.

Vilnius, 1988 m. lapkričio 13 d. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

16 / 87

1988 metai

SSKP CK Politinio biuro nario, emisaro Nikolajaus Sliunkovo vizito metu piketuojančios moterys kalbasi su milicininku Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje. Užrašas rusų kalba piketuotojų plakate skelbia: „Maskva duoda dalinę nepriklausomybę, o nori visiškos pertvarkos. Absurdas!“

Vilnius, 1988 m. lapkričio 13 d. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

17 / 87

1988 metai

Piketas Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje SSKP CK Politinio biuro nario, emisaro Nikolajaus Sliunkovo vizito metu. Vyrai laiko iškėlę plakatą su užrašu rusų kalba „NE konstituciniam visos Rusijos socialistinės imperijos atstatymui“

Vilnius, 1988 m. lapkričio 13 d. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

18 / 87

1988 metai

Piketas Lenino (dab. Lukiškių) aikštėje SSKP CK Politinio biuro nario, emisaro Nikolajaus Sliunkovo vizito metu.

Vilnius, 1988 m. lapkričio 13 d. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

1989-ieji – Baltijos kelio metai. Svarbiu įvykiu tapo 1989 m. Vasario 16-osios dienos minėjimas. Po ilgų draudimo metų Lietuvoje vėl buvo leista viešai švęsti Vasario 16-ąją, nors ruošiantis šventei vis dėlto nebuvo apsieita be oficialios valdžios kontrolės. Tą dieną Vilniuje ir Kaune buvo rengiami oficialūs minėjimai: Vilniuje ant Signatarų namų sienos atidengta atminimo lenta, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atstatytas skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Laisvė“. Per šią šventę buvo priimtas visuotinis apsisprendimas siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1989 m. šalia KGB pastato esančiose viešosiose erdvėse ėmė vykti iki tol dažniausiai Gedimino (dab. Katedros) aikštėje, Kalnų parke ar kitose miesto vietose rengti mitingai ir akcijos. 1989 m. Lenino prospektas pervadintas į Gedimino prospektą, Lenino aikštė – į Lukiškių aikštę. Šiose vietose vykdavo ne vien oficialūs sovietiniai renginiai: prie Lenino paminklo buvo ne tik dedamos gėlės, bet ir būriuodavosi žmonės, o Gedimino prospektu vis dažniau praeidavo ne sovietinės demonstracijos, o išsilaisvinimo siekiančių žmonių minios. Tai metai, kai dėl piketų masiškumo jų metu prie KGB rūmų jau buvo nebijoma skanduoti „Lauk KGB!“, „KGB – kraugeriai“ ar „KGB į teismą!“, giedoti Lietuvos himną ir reikalauti laisvės.

1989 metai

19 / 87

1989 metai

20 / 87

1989 metai

Per KGB Operatyvinio-techninio skyriaus darbuotojų susirinkimą viršininkas Kazimieras Vytautas Stongvilas pristato veiksmų planą vasario 16 dienai. Tikimasi piketo prie KGB rūmų.

Vilnius, 1989 m. vasario 7 d. LYA

21 / 87

1989 metai

Tbilisio (Gruzija) žudynių aukų pagerbimo eisena Gedimino prospektu nuo Aukščiausiosios Tarybos rūmų į Katedros aikštę KGB rūmų link. Iš dešinės: ketvirtas – rezistentas Petras Cidzikas, septintas – fizikas Petras Vaitiekūnas, aštuntas – Lietuvos laisvės lygos narys Jonas Gelažius. Iš kairės: pirmas – mokslo istorikas ir filosofas Juozapas Algimantas Krikštopaitis, trečias – atkurtos Lietuvos demokratų partijos vienas vadovų Povilas Pečeliūnas.

Vilnius, 1989 m. balandžio mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

22 / 87

1989 metai

LSSR vadovai Gegužės 1-osios mitingo metu susirinkę padėti gėlių prie Lenino paminklo. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas – LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Vytautas Sakalauskas, antras – LKP CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas, trečias – LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Vytautas Astrauskas, ketvirtas – LKP CK antrasis sekretorius Vladimiras Beriozovas, penktas – LKP CK sekretorius Bronislovas Zaikauskas, šeštas – LKP CK sekretorius Valerijonas Baltrūnas, septintas – LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Kęstutis Zaleckas.

Vilnius, 1989 m. gegužės 1 d. Fotografas V. Gulevičius (ELTA). LYA

23 / 87

1989 metai

Eisena Gedimino prospektu Vasario 16-osios g. link.

Vilnius, 1989 m. birželio 14 d. OLKM

24 / 87

1989 metai

Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitingo, surengto 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos taikos sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos minėjimo proga, dalyviai Lukiškių aikštėje.

Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas nežinomas. LYA

25 / 87

1989 metai

Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitingo, surengto 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos taikos sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos minėjimo proga, dalyviai Lukiškių aikštėje. Pirmoje eilėje stovi Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas ir rezistentas Viktoras Petkus.

Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas nežinomas. LYA

26 / 87

1989 metai

Lietuvos nepriklausomybės sąjungos mitingo, surengto 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos taikos sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos minėjimo proga, dalyviai Lukiškių aikštėje.

Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. Fotografas nežinomas. LYA

27 / 87

1989 metai

Eisena Gedimino prospektu.

Vilnius, 1989 m. rugpjūčio 23 d. LYA

1990-ieji – lūžio metai Lietuvai. 1990 m. kovo 11 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas, tačiau ne iškart pavyko išsivaduoti iš svetimos šalies administracinių ir karinių institucijų. Viena jų buvo KGB, tais metais dar tęsusi savo veiklą Lietuvoje. Pastate ir aplink jį vykusiuose renginiuose vis dar buvo išlikusios „nusistovėjusios“ tradicijos ir jau įprasta tapusi konfrontacija tarp oficialiosios (valstybinės) ir neoficialiosios (laisvės siekiančios tautos) pusių.

1990 m. sausio 11–13 d. su oficialiu vizitu atsiskyrimo nuo SSRS nuotaikomis gyvenančioje Lietuvoje lankėsi SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas. Sausio 11 d. Katedros aikštėje vyko šimtatūkstantinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suorganizuotas mitingas, kurio šūkis buvo „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“. M. Gorbačiovas į mitingą neatvyko: jis apsilankė Lukiškių aikštėje, tradiciškai padėjo gėlių prie Lenino paminklo ir bendravo su čia susirinkusiais žmonėmis, tarp kurių buvo ir prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ narių.

1990 metai

28 / 87

1990 metai

29 / 87

1990 metai

SSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui atvykus į

Lietuvos SSR automobiliai važiuoja Gedimino prospektu.

Vilnius, 1990 m. sausio 11 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

30 / 87

1990 metai

SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa neša gėles prie Lenino paminklo. Iš dešinės pirmas – Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis, iš kairės penktas – LKP SSKP CK narys Juozas Kuolelis, šeštas – LKP SSKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius.

Vilnius, 1990 m. sausio 11 d. Fotografai – V. Gulevičius ir K. Jankauskas (ELTA). LCVA

31 / 87

1990 metai

SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas susitikime su vilniečiais Lukiškių aikštėje vizito Vilniuje metu.

Vilnius, 1990 m. sausio 11 d. ELTA fotografija. LYA

32 / 87

1990 metai

Viena didžiausių per visą KGB egzistavimo laikotarpį prie pastato vykusių akcijų buvo sausio mėnesį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengta akcija prieš KGB archyvų naikinimą. Nuo sausio 23 d. buvo budima prie KGB pastato: siekta sutrukdyti sunaikinti KGB rūmuose saugomas archyvinių bylas ir jas išgabenti iš Lietuvos. Šiandien Lietuvos ypatingajame archyve saugomas ciklas KGB pareigūnų darytų fotografijų, kuriose užfiksuoti akcijos organizatoriai ir dalyviai, saugumiečių raportai dėl neteisėtų jų tikrinimo prie pastato ir kita medžiaga.

33 / 87

1990 metai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotos akcijos prieš KGB archyvų išvežimą ir naikinimą dalyviai prie KGB pastato.

Vilnius, 1990 m. sausio mėn. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

34 / 87

1990 metai

Mitingas prieš KGB archyvų išvežimą ir naikinimą.

Vilnius, 1990 m. sausio mėn. LYA

35 / 87

1990 metai

LSSR AT Prezidiumo pirmininkui Algirdui Brazauskui skirtas laikinai einančio KGB pirmininko pareigas Stanislavo Caplino raštas dėl prie KGB pastato nuo 1990 m. sausio 23 d. pradėto piketo ir netinkamų jo dalyvių veiksmų saugumo darbuotojų atžvilgiu.

Vilnius, 1990 m. sausio mėn. LYA

36 / 87

1990 metai

KGB darbuotojų slapta darytoje fotografijoje užfiksuoti piketo dėl archyvų išsaugojimo organizatoriai Romualdas Ozolas ir Kazimieras Motieka prie KGB pastato iš Aukų g. pusės.

Vilnius, 1990 m. sausio 26 d. LYA

37 / 87

1990 metai

KGB Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo majoro E. Jarmolio LSSR KGB pirmininkui generolui majorui

E. Eismuntui skirtas raportas apie įvykį, kurio metu Romualdas Ozolas patikrino jo vežamų dėžių turinį ir išėjo į bistro „DO RE MI“.

Vilnius, 1990 m. sausio 24 d. LYA

38 / 87

1990 metai

Išlikusi priešais KGB kiemo vartus į Aukų gatvę buvusio bistro „DO RE MI“ iškaba ant namo Aukų g. 3.

Vilnius, 2018 m. gruodžio mėn. OLKM

39 / 87

1990 metai

Vasario 16-osios minėjimas Lukiškių aikštėje. Centre – žurnalistas Audrius Siaurusevičius.

Vilnius, 1990 m. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

40 / 87

1990 metai

LKP SSKP mitingas prie Lenino paminklo Lukiškių aikštėje.

Vilnius, 1990 m. vasara. Fotografas nežinomas. LCVA

41 / 87

1990 metai

LKP SSKP mitinge prie Lenino paminklo Lukiškių aikštėje kalba vienas iš partijos lyderių Juozas Jermalavičius.

Vilnius, 1990 m. vasara. Fotografas nežinomas. LCVA

42 / 87

1990 metai

Petro Cidziko dviejų dienų kryžiaus nešimo aplink KGB pastatą akcija. Kryžių prilaiko A. Pipiras.

Vilnius, 1990 m. spalio 29 d. Fotografas nežinomas. OLKM

43 / 87

1990 metai

Milicininkai ir sovietų kariškiai Gedimino prospekte prie KGB rūmų lapkričio 7-osios sovietų kariuomenės parado metu.

Vilnius, 1990 m. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

44 / 87

1990 metai

Protesto akcija Gedimino prospekte prie KGB rūmų sovietų kariuomenės lapkričio 7-osios parado metu.

Vilnius, 1990 m. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

45 / 87

1990 metai

Nežinomo Lietuvos kario palaikų perlaidojimo

iškilmių eisena Gedimino prospektu ties KGB rūmais.

Vilnius, 1990 m. lapkričio 23 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

1991-ieji – tai paskutiniai metai, kai pastate šeimininkavo KGB, ir pirmieji, kai pagaliau buvo galima ne tik dairytis į pastato langus, bet ir užėjus į vidų žvelgti pro juos. 1991 metai gausūs istorinę reikšmę turėjusių įvykių ir politinių sprendimų. Nemažai jų vyko ir prie KGB pastato: 1991 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis suorganizavo piketą prie KGB rūmų. 1991 m. rugpjūčio 18–22 d. Maskvoje vyko valstybinis perversmas – rugpjūčio pučas, sukėlęs neramumus ir Lietuvoje, o užtvankos pralaužimui prilygo 1991 m. rugpjūčio 23-iąją priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto padalinio“, kuriuo buvo nutraukta KGB padalinio Lietuvoje veikla. Tą dieną KGB rūmai iš visų pusių buvo apsupti žmonių: sujudimas vyko tiek pačiame pastate, tiek šalia esančiame Gedimino prospekte, Vasario 16-osios ir Aukų gatvėse. Dienos kulminacija tapo Lenino paminklo demontavimas Lukiškių aikštėje. Nukeliant paminklą Leninas lyg atsisveikindamas paskutinį kartą pamojo ranka susirinkusiai miniai. Šiandien paminklas eksponuojamas sovietinių skulptūrų muziejuje Grūto parke Druskininkų rajone.

1991 metai

46 / 87

1991 metai

47 / 87

1991 metai

Prosovietinių aktyvistų susprogdintas 1991 m. birželio 22 d. Lukiškių aikštės pakraštyje pastatytas ąžuolinis kryžius, skirtas 1941 m. Birželio sukilimo aukoms atminti.

Vilnius, 1991 m. liepos 12 d. Fotografas Stasys Laukys. LCVA

48 / 87

1991 metai

Plakatas, naudotas Lietuvos nepriklausomybės gynėjų per 1991 m. rugpjūčio 12 d. ir kitus piketus prie KGB rūmų.

Vilnius, 1991 m. Autorius nežinomas. OLKM

49 / 87

1991 metai

KGB darbuotojų filmuoti piketai prie KGB rūmų iš Gedimino prospekto ir Vasario 16-osios gatvės pusės.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 14–15 d. OLKM

50 / 87

1991 metai

Nuvilnijus įvykiams jau buvusį KGB pastatą ėmė saugoti Lietuvos kariai. Vyko įvairių komisijų apsilankymai, ekskursijos. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje saugomame 1991 m. darytame įraše galima pamatyti, kaip atrodė kai kurios KGB rūmų patalpos po saugumiečių išsikraustymo: po KGB pastatą operatorių vedžiojantis buvęs politinis kalinys, Komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas Balys Gajauskas rodo, kaip atrodo KGB paliktas turtas: buvusio čekistų „šlovės“ muziejaus patalpos, kabinetas, pilnas susmulkintų KGB dokumentų, rūsyje paliktos nespėtos išvežti KGB archyvinės bylos bei kita.

Pamažu buvusiame KGB pastate ėmė kurtis įvairios Lietuvos institucijos: archyvas, muziejus, teismai. Šalia pastato esančiose viešosiose erdvėse imtasi įamžinti aukų kančių atminimą.

51 / 87

1991 metai

Sovietų armijos kariai saugo KGB pastatą Vilniuje. Maskvoje tomis dienomis vyko pučas.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio pab. Fotografas T. Srėbalius. LCVA

52 / 87

1991 metai

Mitingas prie KGB pastato Gedimino prospekte.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio mėn. pab. Fotografas Viktoras Kapočius. LCVA

53 / 87

1991 metai

Mitingas prie KGB pastato Gedimino prospekte. Užrašas rusų k. ant grindinio: „KGB-KREMLIUS-LAUK!“

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio mėn. pab. Fotografas Viktoras Kapočius. LCVA

54 / 87

1991 metai

Pučo Maskvoje dienomis sovietų armijos karys saugo įėjimą į KGB

pastatą iš Gedimino prospekto pusės.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio mėn. pab. Fotografas Viktoras Kapočius. LCVA

55 / 87

1991 metai

Šarvuotais transporteriais BTR-80 Vasario 16-osios gatve KGB rūmų link važiuoja sovietų armijos kariai.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM 

56 / 87

1991 metai

Prie KGB rūmų, Vasario 16-osios gatvėje, besibūriuojantys žmonės sveikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą nutarimą dėl KGB padalinio Lietuvoje veiklos nutraukimo.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

57 / 87

1991 metai

Grupė sovietų karių vidiniame KGB rūmų kieme.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

58 / 87

1991 metai

Sovietų kariai vidiniame KGB rūmų kieme.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

59 / 87

1991 metai

Į KGB rūmų vidinį kiemą iš Aukų gatvės įvažiuojantį keleivinį autobusą pasitinka ginkluoti sovietų kariai. Greta vartų stovi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Saulius Pečeliūnas.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

60 / 87

1991 metai

Pro ginkluotų sovietų karių saugomus vartus iš KGB rūmų vidinio kiemo į Aukų gatvę išvažiuoja keleivinis autobusas. Dešinėje stovi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Saulius Pečeliūnas.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. LCVA

61 / 87

1991 metai

Sunkvežimiu užblokuoti vartai į vidinį KGB rūmų kiemą iš Aukų gatvės pusės.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

62 / 87

1991 metai

Į KGB rūmus iš Vasario 16-osios gatvės pusės eina Lietuvos policininkų lydimi žmonės.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

63 / 87

1991 metai

Ant pastato prie įėjimo iš Vasario 16-osios g. kabėjusios LSSR KGB iškabos lietuvių ir rusų kalbomis. Viena jų 1991 m. vykusių protestų metu buvo aplieta juodais dažais. Šiuo metu iškabos eksponuojamos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. OLKM

64 / 87

1991 metai

Fotografijos be baimės prie KGB rūmų Vasario 16-osios ir Aukų gatvėse. Dešinėje – žurnalistas, redaktorius Vidas Rachlevičius.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

65 / 87

1991 metai

Piketas prie KGB rūmų Gedimino prospekte. Užrašas stendo apačioje skelbia: „Čia bus Lietuvos genocido muziejus“

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas nežinomas. Fotografija rasta buvusiuose KGB rūmuose. OLKM

66 / 87

1991 metai

Lenino paminklo nukėlimas Lukiškių aikštėje.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

67 / 87

1991 metai

Vaikai ant nugriauto Lenino paminklo postamento.

Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vladas Ščiavinskas. OLKM

68 / 87

1991 metai

Demontuojamas Lenino paminklo postamentas.

Vilnius, 1991 m. Fotografas Paulius Lileikis. LCVA

69 / 87

1991 metai

Lenino paminklas, stovėjęs Lukiškių aikštėje Vilniuje, sovietinių skulptūrų muziejuje Grūto parke.

Grūto k., Druskininkų sav., 2017 m. OLKM

70 / 87

1991 metai

Lietuvos karys budi buvusiuose KGB rūmuose.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

71 / 87

1991 metai

Buvusiuose KGB rūmuose viename iš kabinetų lankosi rezistentai, buvę politiniai kaliniai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas (kairėje) ir Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA 

72 / 87

1991 metai

KGB pareigūnų naudota dokumentų smulkinimo mašina.

Vilnius, 1991 m. OLKM

73 / 87

1991 metai

Maišai su susmulkintais KGB dokumentais vienoje iš buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerų Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijoje.

OLKM

74 / 87

1991 metai

Viena iš buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerų.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

75 / 87

1991 metai

Lietuvos laisvės lygos vienas įkūrėjų, vadovas Antanas Terleckas buvusiame KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kalinių pasivaikščiojimo kiemelyje ant prižiūrėtojo tiltelio.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

76 / 87

1991 metai

Buvusio KGB pastato vidiniame kieme.

Vilnius, 1991 m. rugsėjo mėn. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA

77 / 87

1991 metai

Nuo buvusio KGB pastato frontono nuimamas Lietuvos SSR herbas.

Vilnius, 1991 m. Fotografas nežinomas. LCVA

1992 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento įsakymu įkurtas Genocido aukų (nuo 2018 m. – Okupacijų ir laisvės kovų) muziejus. 1993–1995 m. čia veikė Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupė, o 1995 m. spalio 10 d. buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, perėmęs saugoti išlikusius KGB dokumentus. Vėliau įsikūrė ir iki šiol veikia skirtingų instancijų Lietuvos teismai, muziejaus steigėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padaliniai.

Po 1991 metų

78 / 87

Po 1991 metų

79 / 87

Buvusiame KGB pastate įkurto Genocido aukų (nuo 2018 m. – Okupacijų ir laisvės kovų) muziejaus ekspozicijos dalis – KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus koridorius.

Vilnius, 1992 m. spalio 22 d. Fotografas Viktoras Kapočius. LCVA

Po 1991 metų

80 / 87

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko vedamos ekskursijos metu buvusiame KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kalinių pasivaikščiojimo kiemelyje. Dalyvauja rašytojas Juozas Aputis, rašytojas, žurnalistas Juozas Kuckailis, buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.

Vilnius, 1993 m. Fotografas R. Šuika. LCVA

Po 1991 metų

81 / 87

Mitingas dėl buvusiuose KGB rūmuose likusių dokumentų išsaugojimo.

Vilnius, 1993 m. Fotografė V. Inčiūtė. LCVA

Po 1991 metų

82 / 87

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Gedimino prospekte prie buvusio KGB

pastato. Centre – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio garbės pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Landsbergis.

Vilnius, 1993 m. birželio 14 d. Fotografas Viktoras Kapočius. LCVA

Po 1991 metų

83 / 87

1994 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, prie buvusių KGB rūmų pastato esančiame skvere buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai iš lauko akmenų, suvežtų iš visos Lietuvos, pastatė sovietinės okupacijos aukoms atminti skirtą paminklą, prie kurio iki šiol tradiciškai rengiami tremčių minėjimai ir kiti renginiai.

2000 m. pastato cokolyje buvo iškalti buvusiame KGB vidaus kalėjime 1944–1947 m. sušaudytų aukų vardai ir pavardės. 2018 m. rekonstruotos Lukiškių aikštės viduryje plevėsuoja istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu. Prie įrengto fontano krykštauja vaikai – Lietuvos valstybės ateitis.

Po 1991 metų

84 / 87

Minint Gedulo ir vilties dieną sodelyje prie buvusių KGB rūmų iš lauko akmenų, suvežtų iš visos Lietuvos, statomas paminklas sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Vilnius, 1994 m. birželio 14 d. Fotografas Paulius Lileikis. LCVA