1991 m. sausis

Lietuvos

nepriklausomybės

gynėjų

liudijimuose

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Navigacijai naudokite mygtukus su rodyklėmis

English version

1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybę okupavo Sovietų Sąjunga. Prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija, paženklinta gyventojų suėmimais, žudymais, trėmimais, kalinimu kalėjimuose ar lageriuose. Nuo 1941 m. iki 1944 m. nacistinė okupacija, nuo 1944 m. iki 1990 m. antroji sovietinė okupacija pareikalavo dešimčių tūkstančių Lietuvos piliečių gyvybių. Šimtai tūkstančių buvo ištremti, įkalinti ar priversti bėgti iš savo šalies. Tačiau prarastos valstybės nepriklausomybės ir laisvės nebuvo išsižadėta. Visą sovietinės okupacijos  laikotarpį vyko kryptingas antisovietinis Lietuvos gyventojų pasipriešinimas okupacinei valdžiai. Niekada nebuvo prarasta viltis, kad  okupuota Lietuva  gali būti laisva ir demokratine valstybe. Ši viltis tapo reali  XX a. 9-ajame dešimtmetyje kada Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ėmėsi reformų ir kiek atlaisvino okupacinio režimo grandines. Pasinaudojęs palankiomis politinėmis aplinkybėmis, Lietuvoje ėmė formuotis  visuomeninis  judėjimas – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (nuo 1990 m. – Lietuvos Sąjūdis), kuris ilgainiui sulaukė didelio lietuvių tautos palaikymo, pritraukdamas šimtus tūkstančių žmonių į visoje šalyje organizuojamus mitingus. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio inciatyva surengtas Baltijos kelias. Nenutrūkstama 650 kilometrų ilgio žmonių grandinė pasauliui parodė, kad Lietuva, Latvija ir Estija viešai pasmerkė 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptuosius Molotovo-Ribentropo protokolus ir vieningai siekė laisvės trims okupuotoms Baltijos valstybėms. Turėdamas didelį gyventojų palaikymą, Lietuvos Sąjūdis laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. Netrukus, Lietuvos Sąjūdžio deputatų balsų dėka, 1990 metų kovo 11 dieną buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.

Pasaulio šalys neskubėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgesinti lietuvių laisvės siekį ir kelti gyventojų nepasitenkinimą, Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija planavo valstybinį perversmą, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija.

Aukščiausią įtampos tašką Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykiai pasiekė 1991 m. sausio mėn. Sausio 8 dieną prosovietiniams aktyvistams nepavykus įsiveržti į Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos rūmus perimti valdžią buvo pasitelktos sovietinės karinės pajėgos. Sausio 10–12 dienomis Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę, o ilgainiui atkurti Komunistų partijos politinę valdžią Lietuvoje. Buvo nusitaikyta į visoje Lietuvoje išdėstytus Krašto apsaugos departamento skyrius, užimti šios institucijos pastatai Alytuje, Šiauliuose, Kaune. Užgrobtas Vilniaus geležinkelio mazgas, karine technika blokuojami tarpmiestiniai keliai. Svarbiausios valstybingumo institucijos, buvusios Lietuvos sostinėje Vilniuje, netrukus tapo pagrindiniais agresorių taikiniais. Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą. Žmonės iš visos Lietuvos vyko į Vilnių ginti savo valstybės nepriklausomybės. Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos savanoriai Aukščiausios Tarybos rūmuose davė priesaiką.  Tačiau sovietinės armijos kareiviai, nepaisant aktyvios drąsių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų gausos, brutalia jėga užėmė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Perėmus žiniasklaidos objektus, netrukus buvo pradėta organizuoti okupantų propagandinė veikla, visuomenei transliuojanti melagingą informaciją. Gindami  svarbiausius žiniasklaidos objektus, Lietuvos nepriklausomybės  gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis kulkų ir tankų vikšrų pagalba. 1991 m. sausio 13 d., sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Nors dalinė žiniasklaidos kontrolė ir buvo prarasta, tačiau svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji  Taryba buvo išsaugota. Ją pavyko išsaugoti Lietuvos nepriklausomybės gynėjų dėka, kurie vieningai budėję prie laužų ir barikadų nepasidavė sovietinių kolaborantų provokacijoms.

Virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“  skirta 30-osioms šio svarbaus Lietuvos istorijoje įvykio metinėms. Parodoje gausu autentiškų 1991 metais sausio mėnesio įvykiuose dalyvavusių žmonių liudijimų, kurie buvo užrašyti netrukus po tragiškų įvykių. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos liudijimai perteikia įvykių seką ir tvyrojusią neramią to meto atmosferą. Liudijimai iliustruoti autentiškomis įvykių fotografijomis ir vaizdo įrašais, kurie įrodo beginklių ir taikių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos. Sovietinės agresijos atrėmimas aiškiai parodė lietuvių tautos paramą atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei.  

Pasirinkite parodos dalį:

Prie

Spaudos

rūmų

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais
sovietinės armijos kareivius ir karinę techniką. 
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. 
Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Prie Spaudos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais sovietinės armijos kareivius ir karinę techniką.  Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Prie Spaudos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Sovietinės armijos kareiviai ir karinė technika priešais Lietuvos nepriklausomybės gynėjų minią. Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. OLKM

Sovietinės armijos kareiviai su karine technika priešais Spaudos rūmus.
Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. OLKM

Sovietinės armijos kareiviai, išsirikiavę priešais Spaudos rūmus. 
Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. OLKM 

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais sovietinės armijos kareivius.
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais sovietinės armijos kareivius. 
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Spaudos rūmų. Vilnius, 1991 sausio 11 d.
Fotografas Marijonas Baranauskas. LVNA

Lietuvos nepriklausomybės gynėjų dainos priešais 
sovietinės armijos kareivius. 
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d.

LRT archyvai

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Spaudos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. 11 d. Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Spaudos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Sovietinės armijos kareivių agresija prieš Lietuvos nepriklausomybės gynėjus.
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. Fotografas M. Kulbis. OLKM

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais sovietinės armijos karinę techniką. 
Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio 11 d. Fotografas Aleksandras Ostašenkovas. LVNA

Sovietinės armijos kareiviai su karine technika priešais Spaudos rūmus. Vilnius, 1991 m. sausio 11 d.  
Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais sovietinės armijos kareivius ir karinę techniką.  Spaudos rūmai, Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Nepabijojo... Jaunuolis, iškėlęs Trispalvę priešais sovietinės armijos karinę techniką. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Arvydas Reklaitis. LVNA

Pasirinkite parodos dalį:

Prie Lietuvos

radijo ir televizijos pastato

Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimas. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.
Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Lietuvos nepriklausomybes gynėjai prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.

LRT archyvai

Sovietinės armijos karinė technika prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.  Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Česlovas Montvila. LVNA

Moteris, nukentėjusi nuo sprogstamojo paketo, Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimo metu. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Antanas Bumelis. LVNA

Diktorės Eglės Bučelytės paskutiniai žodžiai tiesioginiame eteryje prieš sovietinės armijos kareiviams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.

LRT archyvai

Pasirinkite parodos dalį:

Prie

Vilniaus

televizijos

bokšto

Fotografas Aleksandras Ostašenkovas. OLKM

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai su Trispalve prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. 
Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai budi prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Vilniaus televizijos bokšto užėmimo schema. 1991 m. sausio mėn. 
Autorius Karolis Cieminis. LVNA

Sovietinės armijos kareivių agresija prieš Lietuvos nepriklausomybės gynėjus. Vilniaus televizijos bokštas, Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. 
Fotografas Zenonas Nekrošius

Prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Paulius Lileikis

LRT archyvai

Lietuvos nepriklausomybės gynėjas su Trispalve priešais Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančią sovietinės armijos karinę techniką. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Virgilijus Usinavičius 

 Lietuvos nepriklausomybės gynėjai priešais Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančią sovietinės armijos karinę techniką. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Zenonas Nekrošius  

Sovietinės armijos kareivių agresija prieš Lietuvos nepriklausomybės gynėjus. 
Vilniaus televizijos bokštas, 
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. 
Fotografas Zenonas Nekrošius

Pirmoji pagalba sužeistajam prie Vilniaus televizijos bokšto.
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Sovietinės armijos kareivių agresijos aukos Vilniaus televizijos bokšto šturmo metu. 
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Virgilijus Usinavičius 

Sužeisti Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Aleksandras Ostašenkovas. OLKM

Pirmoji pagalba sužeistajam prie Vilniaus televizijos bokšto. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

LRT archyvai

Sužeisti Lietuvos nepriklausomybės gynėjai Vilniaus televizijos bokšto šturmo metu. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. 
Fotografas Zenonas Nekrošius

Pasirinkite parodos dalį:

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. 
Fotografas Marijonas Baranauskas. LVNA

Prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Arvydas Reklaitis. LVNA

Lietuvos Respublikos savanoriai Ministrų Tarybos rūmuose. 
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. PM 

Laužai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn.
Fotografas Paulius Lileikis

Dalinimasis maistu ir arbata prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. 
Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjų malda ir giesmė prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

įrašas saugomas OLKM

Šv. Mišios, aukojamos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos Respublikos savanoriai, budėję Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų klausosi per radiją transliuojamų žinių.
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos Respublikos savanoriai, budėję Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Vilnius, 1991 m. sausio 12 d. Fotografas Vilius Jasinevičius

Prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Paulius Lileikis

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų neša barikadų užtvaras. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. 
Fotografas Vilius Jasinevičius

LCVA

Nepriklausomybės aikštė sausio 13-osios rytą. 
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Zenonas Nekrošius

Barikados, iškilusios Gedimino prospekte prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos rūmų.
1991 m. sausio mėn. Fotografas Antanas Ališauskas

Plakatai ir šūkiai ant barikadų prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų smerkiantys sovietinės armijos agresiją. Vilnius, 1991 m. sausio mėn.
Fotografas Evaldas Palšaitis. OLKM

Budėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. 
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Fotografas Zenonas Nekrošius 

Lietuvos nepriklausomybės gynėjai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d. Fotografas Vilius Jasinevičius

Parodoje panaudota medžiaga saugoma:

  - Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA)
  - Lietuvos valstybės naujajame archyve (LVNA)
   - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyve (LRT  archyvas)
  - LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (OLKM)
   - Pasieniečių muziejuje (PM)

Parodos apipavidalinimui panaudoti Gintauto Kavarsko negatyvai, saugomi OLKM






Ypatinga padėka reiškiama fotografams 
Pauliui Lileikiui, Zenonui Nekrošiui, 
Viliui Jasinevičiui, Virgilijui Usinavičiui  

Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai Aidas Alekna, Gerda Urbonienė, 
Aistė Tarabildienė, Aleksandras Nesvat.






Atsiliepimus, pastabas, turimą papildomą informaciją prašome siųsti el. paštu muziejus@genocid.lt

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras